Apžiūrėsiu ir pabandysiu rasti ženklų. Nuotraukų geresnių irgi suorganizuosiu, nes čia viskas
telefoniuku.
Man keliai pro Alytų nelabai veda, bet gal vis dar būnate Vilniuje? Ant Tauro kalno ar panašiai, arba jei būsite Kaune. Turime vistiek dar neįvykdytų mainų
Radau kažką panašaus į butterfly, atrodo, tara stiklinė, tačiau galima kažką sugalvoti ir iš kitos medžiagos. O sujungimas tarp taros ir lėkštutės sandarinamas kokia guma? Žibalas laša per žiklerį ar dozuojamas kažkaip vien fiziniu bendro lygio palaikymo tarp lėkštutės ir degiklio lėkštutės principu?
http://www.kerostove.com/ Knatas iš stiklo pluošto. Gal galėtumėte papaišyti ar atvaizduoti kažkaip aiškiai, kur jis dedamas? Apvali juosta, sulenkta žiedu ir užmauta? Asbesto turėjau, bet gali būti, kad paliktas garažo duobėj ir nelabai sveikas.
Dėl efektyvumo labiau klausiau apie dujinę viryklę. Lempinis-primusinis žibalas šiais laikais ir taip nėra pigus, o pigusis techninis sunkiau gaunamas ir labai jau smarkiai perduoda kvapą viskam aplink jį, ypač va taip deginant beveik atviru būdu.
O tokią dujinytę galimą naudoti pagal paskirtį, kad ir sodo namelyje, arba būsimuose namuose po kokių 15kos metų, jei dar bus masiškai naudojamos dujas deginančios viryklės. Laba smagu įjungti seną daiktą, šiuo atveju, pamatyti jo liepsnos formą, išgirsti dujų tekėjimo vamzdžiais garsą.
Per dailės praktiką prieš 3 metus neturėjome elektros, vakarais prie stalo deginome mano atsivežtą vokišką žibalinę lempą. Neturėjau knato, o plokšti šiais laikais nelabai masiškai parduodami. Reikėjo greitai, tad visai neblogai degė ir brezentas.
Pakoreguoju - Pirmos Muravos pirmo namo, Ukmergės pl. 138, Taikos g. 23, Raudonosios Armijos ir Savanorių pr. gyventojas. Tiek adresų pakeitė vienam namui nuo Tarpukario. Kur dabar Savanorių prospektas, kadaise buvo prosenelių didelis sodas, Elektronika, Maxima (buv. Šiaučiūnaitės ir kiti fabrikai) - ganyklos ir t.t.
