Tema labai filosofinė. Bet norisi padiskutuoti, išgirsti kitas nuomones.
Prisimenant sudeginto GAZ istoriją Pilaitėje, matant šiuo metu diskusijas apie sovietines žaliojo tilto relikvijas kyla natūralus klausimas - ar meilė sovietinei technikai bei jos "garbinimas" (restauracija, remontas, parodomieji renginiai ir pan.) gali būti prilyginti tam tikra forma to laikmečio aukštinimui. Tuo pačiu kažkokios sovietinės kultūros palikimo garbinimu, noru sugrąžinti tą laikmetį į šias dienas. Galbūt net savotišku solidarumu su šių laikų Rusija ir jos išpažįstamomis vertybėmis???
Aš asmeniškai šią techniką "myliu" tik dėl to, kad ji mūsų krašte yra smarkiai paplitusi, nebrangi, primityvi ir nesudėtingai pasiduoda remontui. Prikelti kažką iš senų laikų naujam gyvenimui man teikia malonumą. Tuo pačiu tai yra tam tikra prasme išskirtinumas šių dienų gatvėse. Su sovietinėmis vertybėmis, anų laikų kultūra savęs ir savo veiklos nesieju.
Kažkam tikrai atrodo kitaip. O kokia Jūsų nuomonė?






